- vyrėti
- 1 vyrė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. RŽ, DŽ, NdŽ; Kos58 darytis vyru, stiprėti, įgyti vyriškų bruožų: Vyrė́ti, stiprėti, tvirtu stoties I. Vaikis jau vyrė́[ja], t. y. tampa vyru J.
Dictionary of the Lithuanian Language.
vyrėti
Look at other dictionaries:
vyrėti — vksm. Paauglỹs pràdeda vyrėti … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
vyrėti — 2 vyrėti, vỹri, ėjo žr. 1 vyruoti 1: Vyrėte pravyrėjau langą J … Dictionary of the Lithuanian Language
pravyrėti — 2 pravyrėti tr. JD1555, JV18 praverti: Pravyrėjau stiklo langą – saulelės veizėjau, pravyrėjau vario duris – matušės veizėjau D8. Kiek skrynelę pravyrėsai, muni mylą paminėsai D75. | refl.: Svirno durys prasvyrėjo, ir dukrelės jau nebėra (d.)… … Dictionary of the Lithuanian Language
suvyrėti — 1 suvyrėti intr. 1. tapti vyru, suvyriškėti: Vaikinas jau suvyrėjęs NdŽ. Mažilelis, pamplelis buvo, i gana, pasku suvyrėjo, kaip įdrūktėjo End. Kaip suvyrė[ja] – anims tiek i berūpa Vž. 2. Kš įgauti vyriškų bruožų, ypatybių: Netinka moteriai per… … Dictionary of the Lithuanian Language
suvyrėti — 2 suvyrėti intr. NdŽ sugirgždėti varstant: Durelės suvyrėjo, rakteliai suskambėjo (d.) TŽI146(Sn). vyrėti; pravyrėti; suvyrėti … Dictionary of the Lithuanian Language
įvyrėti — 1 įvyrėti žr. 1 suvyrėti 1: Kas buvo anuomet jauni, dabar invyrėję, – kiti pasenę A.Sm. vyrėti; įvyrėti; suvyrėti … Dictionary of the Lithuanian Language
